Dalis pacientų, pajutę neįprastus simptomus, pirmiausia informacijos apie juos ieško internete, o ne kreipiasi į gydytoją. Apklausos rodo, kad simptomų paieška internete sukelia nerimą ir dažniausiai su gydytojo diagnoze nesutampa. Pašilaičių šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Viktorija Pavydienė sako, kad kartais pacientai internete rasta informacija tiki labiau nei gydytoju.
Neseniai atlikta apklausa rodo, kad 43 proc. darbuotojų prieš eidami pas gydytoją informacijos apie simptomus ieško internete. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 4 tūkst. biuruose dirbančių darbuotojų iš Jungtinės Karalystės, JAV, Singapūro ir Jungtinių Arabų Emyratų. Beveik tiek pat apklaustųjų sakė, kad paieška internete sukėlė nerimą prieš apsilankymą pas gydytoją. Kito JAV atlikto tyrimo duomenimis, tik 29 proc. tyrime dalyvavusių pacientų gydytojo diagnozė atitiko internete rastą diagnozę.
Taigi didelė tikimybė, kad simptomų paieška internete nepateiks tikslios diagnozės, o tik sukels nerimą. Pavyzdžiui, „Google“ suvedus kokį nors simptomą, tarp paieškos rezultatų dažniausiai bus straipsnių apie vėžį arba kokias nors išskirtines, retas, sunkias ligas. Internete taip pat galima rasti sveikatos testų, kuriuose suvedus simptomus, algoritmas pasiūlo ir diagnozę. Pavyzdžiui, galvos skausmas gali būti smegenų auglio simptomas, o jei šeimoje yra buvę vėžio atvejų, prisitaikyti diagnozę sau labai lengva.
Pašilaičių šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Viktorija Pavydienė sako, kad internete rasta informacija apie ligas gali sukelti baimę: „Sveikata yra labai jautri ir aktuali tema visiems, todėl natūralu, kad daugelis pacientų ateina pas gydytoją jau pasiskaitę internetinėje erdvėje apie juos varginančius simptomus ir ištyrimo galimybes. Viena vertus, tai yra gerai, nes padeda pacientui geriau suvokti ligą ir jos simptomus, ištyrimo ir gydymo galimybes. Kita vertus, pacientas gali pasimesti tarp gausybės informacijos, gali klaidingai interpretuoti pateiktą informaciją, klaidingai diagnozuoti sau įvairias ligas. Dėl to pacientai išgyvena ne tik nerimą dėl simptomų, bet dar ir baimę dėl galimų ligų. Reikia nepamiršti, kad kiekvienas atvejis yra individualus ir negalima visiems taikyti vienodų standartų“, – sako šeimos gydytoja V. Pavydienė.
Pasak šeimos gydytojos, pasitaiko atvejų, kai pacientas internete perskaityta informacija tiki labiau nei gydytoju: „Tokiu atveju pacientams reikia pateikti kuo daugiau informacijos apie nerimą keliančius simptomus ir ligą, kalbėti aiškiais terminais, paskirti visus būtinus tyrimus ir paaiškinti jų reikšmę. Internetas yra galingas informacijos šaltinis. Tam, kad visuomenė gautų realybę atitinkančią informaciją, svarbu mokyti ją ieškoti informacijos, skaityti tik profesionalių sveikatos organizacijų sukurtas svetaines, ieškoti sveikatos specialistų recenzuotų straipsnių“, – sako šeimos gydytoja V. Pavydienė.
Tačiau nerimas dėl sveikatos gali turėti ir teigiamą efektą – paskatinti apsilankyti pas gydytoją. Tiesa, būna ir taip, kad nerimas tiesiog sukausto ir žmogus nesiima veiksmų. Tuomet gali padėti skambutis gydytojui pasikonsultuoti. Sumažinti nerimą ir išvengti perteklinio naršymo internete apie simptomus gali padėti ir reguliarus lankymasis pas gydytoją profilaktiniams sveikatos patikrinimams.