Sloga, kosulys, gerklės perštėjimas, pakilusi temperatūra. Iš pirmo žvilgsnio gripas gali atrodyti kaip dar viena įprasta kvėpavimo takų infekcija. Tačiau gripas nėra tiesiog stipresnis peršalimas. Jis gali prasidėti staiga, sukelti aukštą temperatūrą, stiprų silpnumą, raumenų skausmus ir kai kuriems žmonėms sukelti rimtų komplikacijų. Būtent todėl kiekvieną rudenį vėl kalbama apie skiepą nuo gripo.
Kam vakcinacija ypač svarbi, kada geriausia skiepytis ir kodėl gripo vakciną rekomenduojama kartoti kasmet, pasakoja Pašilaičių šeimos medicinos centro (PŠMC) šeimos gydytojai.
Gripas ir peršalimas: kuo jie skiriasi?
Peršalimą gali sukelti daugybė skirtingų virusų. Dažniausiai jis prasideda palaipsniui. Žmogų vargina sloga, užgulta nosis, čiaudulys, gerklės skausmas ar nestiprus kosulys. Bendra savijauta dažnai išlieka gana gera.
Gripas paprastai prasideda daug staigiau. Jam būdingi:
- karščiavimas;
- šaltkrėtis;
- galvos skausmas;
- raumenų ir sąnarių skausmai;
- ryškus nuovargis ir silpnumas;
- sausas kosulys;
- gerklės skausmas.
Kai kuriems žmonėms liga praeina per kelias dienas ar savaitę. Tačiau gripo poveikis nėra vienodas visiems. Vyresniems žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams ir sergantiesiems tam tikromis lėtinėmis ligomis komplikacijų rizika yra didesnė.
Kodėl gripas gali būti pavojingas?
Dauguma žmonių pasveiksta be rimtesnių pasekmių, tačiau gripas kartais komplikuojasi.
Viena svarbiausių komplikacijų yra plaučių uždegimas. Jį gali sukelti pats gripo virusas arba po virusinės infekcijos prisidėjusi bakterinė infekcija.
Dėl gripo gali paūmėti ir jau esamos lėtinės ligos. Pavyzdžiui, sergantiesiems astma gali sustiprėti kvėpavimo sutrikimai, o žmonėms, turintiems širdies ir kraujagyslių ligų, infekcija tampa papildoma apkrova organizmui.
Galimos ir retesnės komplikacijos, susijusios su širdimi, nervų sistema ar kitais organais.
Todėl sprendžiant, ar verta skiepytis, svarbu vertinti ne tik tikimybę užsikrėsti, bet ir tai, kokias pasekmes gripas galėtų sukelti konkrečiam žmogui.
Skiepai nuo gripo: kam jie ypač svarbūs?
Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras išskiria žmonių grupes, kurioms gripo komplikacijų rizika yra didesnė.
Vyresnio amžiaus žmonėms
Su amžiumi imuninė sistema keičiasi, o tikimybė sirgti lėtinėmis ligomis didėja. Dėl to vyresni žmonės dažniau patiria sunkesnę gripo eigą ir komplikacijas. Todėl sezoninė vakcinacija nuo gripo vyresniame amžiuje yra viena svarbiausių prevencijos priemonių.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis
Pasiskiepyti ypač svarbu žmonėms, sergantiems:
- širdies ir kraujagyslių ligomis;
- lėtinėmis plaučių ligomis, įskaitant astmą;
- cukriniu diabetu;
- lėtinėmis inkstų ar kepenų ligomis;
- kai kuriomis neurologinėmis ligomis;
- ligomis ar būklėmis, silpninančiomis imunitetą.
Infekcija organizmui yra papildomas stresas. Todėl gripas gali ne tik sukelti savo simptomus, bet ir pabloginti pagrindinės ligos kontrolę.
Nėščiosioms
Nėštumo metu keičiasi moters imuninės, širdies ir kvėpavimo sistemų veikla. Dėl šių fiziologinių pokyčių nėščiosios turi didesnę sunkesnės gripo eigos riziką.
Tarptautinės sveikatos organizacijos rekomenduoja nėščiosioms skiepytis nuo sezoninio gripo. Inaktyvuotos gripo vakcinos naudojamos nėštumo metu ir padeda apsaugoti ne tik motiną. Motinos perduoti antikūnai gali suteikti tam tikrą apsaugą kūdikiui pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Mažiems vaikams
Maži vaikai, ypač kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai, taip pat yra jautresni gripo komplikacijoms.
Vakcinacijos rekomendacijos vaikams priklauso nuo jų amžiaus, sveikatos būklės, ankstesnių skiepų ir konkrečioje šalyje naudojamos vakcinos. Todėl tėvams geriausia gripo vakcinacijos klausimą aptarti su vaiko šeimos gydytoju.
Sveikatos priežiūros darbuotojams ir artimai su rizikos grupėmis bendraujantiems žmonėms
Gripo vakcina svarbi ne tik siekiant apsaugoti save. Žmonės, kurie darbe ar namuose dažnai bendrauja su vyresniais, lėtinėmis ligomis sergančiais ar nusilpusio imuniteto pacientais, gali perduoti infekciją žmogui, kuriam ji sukeltų daug sunkesnes pasekmes. Todėl vakcinacija turi ir platesnę prevencinę reikšmę.
Kada geriausia skiepytis nuo gripo?
Gripo virusai dažniausiai aktyviau plinta šaltuoju metų laiku, todėl apie vakcinaciją verta pagalvoti dar prieš prasidedant intensyviam gripo sezonui.
Imuninei sistemai po vakcinacijos reikia laiko susiformuoti apsauginiam atsakui. Todėl dažniausiai rekomenduojama skiepytis rudenį, prieš gripo virusams pradedant plačiai plisti.
Tačiau jei rudens pradžioje pasiskiepyti nepavyko, tai nebūtinai reiškia, kad vėliau skiepytis nebėra prasmės. Gripo sezonas gali trukti kelis mėnesius. Jei virusas visuomenėje vis dar cirkuliuoja, vakcinacija gali išlikti aktuali.
Kodėl nuo gripo reikia skiepytis kasmet?
Gripo virusai nuolat keičiasi. Dėl šios priežasties gripo vakcinų sudėtis reguliariai atnaujinama pagal tuos virusų variantus, kurių cirkuliavimo tikimasi artėjantį sezoną.
Be to, laikui bėgant po ankstesnės vakcinacijos susiformavusi imuninė apsauga gali silpnėti. Todėl vienas skiepas nėra skirtas apsaugoti nuo šios ligos daugelį metų.
Kasmetinė vakcinacija leidžia imuninę apsaugą pritaikyti naujam gripo sezonui.
Ar pasiskiepijus nuo gripo vis tiek galima susirgti?
Taip. Nė viena vakcina nesuteikia absoliučios apsaugos.
Gripo vakcinos veiksmingumas kiekvieną sezoną gali skirtis. Tam įtakos turi žmogaus amžius, sveikatos būklė ir tai, kaip gerai vakcinoje esantys virusų variantai atitinka realiai cirkuliuojančius.
Tačiau vakcinacijos nauda nėra vertinama vien pagal tai, ar žmogus apskritai neužsikrėtė. Tyrimai rodo, kad vakcinacija žymiai sumažina su gripu susijusių sunkių komplikacijų riziką. Ypač svarbi apsauga žmonėms, kuriems komplikacijos gali būti pavojingiausios.
Ar nuo gripo vakcinos galima susirgti gripu?
Naudojamos inaktyvuotos gripo vakcinos negali sukelti gripo, nes jose nėra galinčio organizme daugintis gripo viruso.
Po vakcinacijos gali trumpam pasireikšti skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos ar raumenų skausmas, kartais nedidelis karščiavimas. Tačiau tai nėra gripas. Tai gali būti laikina imuninės sistemos reakcija į vakciną. Dauguma tokių reakcijų būna lengvos ir praeina savaime.
Kam dėl gripo vakcinos verta pasitarti su šeimos gydytoju?
Jeigu turite lėtinių ligų, vartojate imuninę sistemą veikiančius vaistus, laukiatės, planuojate skiepyti vaiką arba anksčiau esate patyrę stiprią reakciją po vakcinos, verta pasitarti su gydytoju.
Šeimos gydytojas gali įvertinti:
- jūsų amžių;
- lėtines ligas;
- vartojamus vaistus;
- ankstesnių vakcinacijų istoriją;
- galimas kontraindikacijas;
- kitus individualius rizikos veiksnius.
Vakcinacijos sprendimas turėtų būti pagrįstas ne baime susirgti, o individualiu naudos ir rizikos įvertinimu.
Pasirūpinkite apsauga dar prieš prasidedant gripo sezonui
Gripas nėra tik nemalonus kelių dienų peršalimas. Daliai žmonių jis gali reikšti ilgiau trunkantį sveikimą, lėtinių ligų paūmėjimą ar rimtas komplikacijas. Todėl rudenį verta ne tik papildyti namų vaistinėlę, bet ir pagalvoti apie prevenciją.
Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojai kiekvieno paciento sveikatos būklę vertina individualiai, suteikia reikiamą gydymą, priežiūrą ir padeda pasirinkti tinkamas ligų profilaktikos priemones.
Jeigu abejojate, ar šį sezoną jums ar jūsų šeimos nariams rekomenduojama vakcina nuo gripo, pasitarkite su patyrusiais PŠMC gydytojais.
Registruokitės konsultacijai telefonu +370 5 249 06 45 arba internetu: https://www.gydytojas.lt/registracija-internetu/
Sveikata verta pasirūpinti laiku.