Kovoje su koronavirusu: kada tikėtis vakcinos?

No Comments

Lietuvoje ir pasaulyje šeimininkaujant koronavirusui, esame priversti priimti kitokią tikrovę. Užsikrėtusieji bei jų artimieji tikisi geriausio, nors vakcinos bei vaistų nuo infekcijos iki šiol nėra. Tačiau mokslininkai turi džiugių žinių: pagalba jau pakeliui. Štai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tikisi, kad taip reikalinga vakcina Europoje bus sukurta dar iki šių metų pabaigos.

Vyksta lenktynės

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Dr. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas tikina, kad naujos vakcinos bei vaistų nuo koronaviruso paieškos „stumiasi į priekį neįtikėtinu greičiu“. Daugiau nei 70 valstybių prisideda prie viruso tyrimų ir vaistų testavimo proceso.

Nors visų tikslas vienas – surasti veiksmingą gydymą nuo COVID-19, šiose paieškose ne mažiau ryškus konkurencijos elementas. Daugybė mokslininkų ir farmacijos kompanijų svajoja įeiti į pasaulio istoriją kaip pirmieji, suradę vakciną prieš garsųjį virusą. „Daugiau nei 20 medicinos įstaigų ir tyrimų kompanijų kasdien lenktyniauja tarpusavyje kurdamos vakciną“- pastebi PSO vadovas.

Tyrimai su žmonėmis

Šiuo metu skirtinguose pasaulio kampeliuose – nuo Melburno iki Sietlo – testuojamos įvairios vakcinos, kurios gali sustabdyti pandemiją. Vaistų nuo COVID-19 paieškos nepanašios į jokias kitas. Atliekant medikamentų testavimą įprasta tvarka, pirmiausia vykdomi klinikiniai tyrimai su gyvūnais. Tačiau laikas spaudžia, tad kai kurių valstybių mokslininkai „peršoka“ šį etapą.

Štai amerikiečiai jau nuo kovo mėnesio vykdo klinikinius tyrimus tiesiogiai su žmonėmis.  Mokslininkai dalelę koronaviruso genetinio kodo įterpia į kitų, žmogui visiškai nepavojingų virusų, genomus. Tyrėjai tikisi, kad būtent modifikuoto viruso vakcina padės sukurti imunitetą nuo COVID-19. Ar šios viltys pasiteisins, parodys laikas.

Kyla dilemų

Paieškų procesas brangus: prognozuojama, kad viskas atsieis beveik 2 milijardus eurų. Be to, skiepų ekspertai primena, kad naujieji vaistai turės atitikti aukščiausius saugumo reikalavimus. Tai reiškia, kad praeis mažiausiai 12 mėnesių, kol skiepai pateks į plačiąją medicinos rinką. Yra ir kita dilema: būsima vakcina išsyk nepatenkins visos populiacijos poreikių. Teks apsispręsti, kam skirti prioritetinį gydymą. Pirmąja vaistų gavėjų grupe taps medicinos darbuotojai. Kita grupė galėtų būti senyvo amžiaus žmonės. Būtent ši populiacijos dalis labiausiai pažeidžiama viruso. Tačiau skeptikai teigia, kad daugiau naudos būtų vakcinuojant jaunesnius žmones, kurie kasdien kontaktuoja su senyvo amžiaus giminaičiais.

Kaip vaistų paieškų fronte sekasi Europai? Kurį laiką Europos valstybės rūpinosi žalos malšinimu. Tačiau net Italija bei Ispanija ima lengviau atsikvėpti. O Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen turi gerų žinių: jos teigimu, klinikiniai vaistų tyrimai Europoje prasidės jau netrukus. Ji tikisi, kad taip reikalinga vakcina Europoje bus sukurta dar iki šių metų pabaigos.

Medikai ir pasaulio lyderiai ragina laikytis rimties, bet neprarasti optimizmo. Juk priešnuodžio prieš virusą kasdien ieško šviesiausi pasaulio protai.