Lėtinis stresas – tai ilgalaikis, nuolat lydintis emocinis ir fizinis įtampos jausmas, kuris gali tęstis mėnesius ar net metus. Skirtingai nei ūmus stresas, kuris dažniausiai kyla reaguojant į konkretų įvykį ir greitai praeina, lėtinis stresas tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo fonu. Jis tyliai ardo organizmo imunitetą ir dažnai lieka nepastebėtas, kol neatsiranda rimtesnių sveikatos problemų.
Kaip dažniausiai pasireiškia lėtinis stresas? Vyrams jis dažniau pasireiškia raumenų įtampa, nugaros ar galvos skausmais, padidėjusiu kraujospūdžiu ir širdies ritmo sutrikimais. Tuo tarpu moterys dažniau skundžiasi miego sutrikimais, nuovargiu, energijos stoka. Joms būdingas padidėjęs nerimas, liūdesys ar net depresija, taip pat virškinimo sutrikimai, apetito svyravimai, sumažėjęs lytinis potraukis ar hormonų disbalansas. Tiek vyrams, tiek moterims dažniau pasireiškia atminties sutrikimai, koncentracijos stoka, peršalimas, odos problemos, svorio pokyčiai, prastas miegas, nuolatinis nerimas ar net panikos priepuoliai.
Kokią žalą daro lėtinis stresas?
Lėtinis stresas pasireiškia ne tik bloga nuotaika ar nuolatiniu nuovargiu. Jis tiesiogiai veikia daugelį organizmo sistemų ir gali būti rimtų ligų priežastis ar rizikos veiksnys. Pašilaičių šeimos medicinos centro teigimu, būtent lėtinis stresas dažnai lemia širdies ir kraujagyslių ligas: padidėja kraujospūdis, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto ar insulto rizika. Taip pat stresas neigiamai veikia cukraus kiekio reguliavimą kraujyje, skatina metabolinius sutrikimus, gali prisidėti prie cukrinio diabeto išsivystymo.
Imuninė sistema taip pat nukenčia – lėtinį stresą išgyvenantys žmonės dažniau serga peršalimo ligomis, jiems lėčiau gyja žaizdos ir dažniau pasireiškia įvairios infekcijos. Virškinimo sistema – dar viena „taikinys“: dažnesni skrandžio ir žarnyno sutrikimai, dirgliosios žarnos sindromas, opaligė. Taip pat nukenčia psichikos sveikata – lėtinis stresas dažnai sukelia depresiją, nerimo sutrikimus, panikos atakas, miego problemas. Pastebimas ir neigiamas poveikis odai – dažniau pasireiškia spuogai, egzema, psoriazė. Galiausiai, ilgalaikė įtampa gali lemti ir lytinės funkcijos sutrikimus, hormonų disbalansą, vaisingumo problemas.
„Lėtinis stresas – tai tarsi tylus kenkėjas, kuris ilgainiui gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pastebėjus pirmuosius galimus simptomus, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos“, – pabrėžia Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojai.
Ką galime padaryti, kad apsisaugotume nuo lėtinio streso?
Prevencija prasideda nuo kasdienio rūpinimosi savimi. Pasak gydytojų, reguliarus fizinis aktyvumas – net ir trumpi pasivaikščiojimai ar mankšta – padeda sumažinti įtampą ir pagerinti nuotaiką. Svarbu išlaikyti kokybišką miego režimą: laikytis pastovaus grafiko, vengti ekranų prieš miegą. Be to, subalansuota mityba, kuo natūralesnis, mažiau perdirbtas maistas, ribojamas cukraus ir kofeino kiekis taip pat prisideda prie geresnės savijautos.
„Svarbiausia – nelikti vieniems su savo sunkumais. Kiekvienas žmogus gali išmokti valdyti stresą, jeigu laiku sulaukia pagalbos“, – pabrėžia Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojai. Todėl ne ką mažiau svarbus emocinis palaikymas – bendraukite su artimaisiais, draugais, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, jeigu jaučiate, kad vieni nebesusitvarkote su lėtiniu stresu, prasta emocine savijauta, nerimo ar depresijos simptomais. Streso valdymo technikos, tokios kaip kvėpavimo pratimai, meditacija ar joga, gali tapti puikiu prevencijos įrankiu kasdienybėje. Ir, žinoma, nepamirškite profilaktinių vizitų pas gydytoją – jie padeda laiku pastebėti ir suvaldyti streso sukeltas ligas.
Kur kreiptis pagalbos?
Jeigu jaučiate, kad lėtinio streso patiriami simptomai pradeda neigiamai veikti jūsų sveikatą, nedelskite – kreipkitės į Pašilaičių šeimos medicinos centrą. Čia dirba patyrę šeimos gydytojai, psichologai, masažuotojai ir kiti specialistai, kurie padės įvertinti jūsų sveikatos būklę, sudarys individualų prevencijos ar gydymo planą ir pasiūlys paslaugas, padedančias sumažinti lėtinio streso padarinius. Rūpinkitės savimi – jūsų sveikata svarbiausia! Užsiregistruokite konsultacijai jau dabar.