Mažakraujystė – tai liga, kuomet kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių. Galbūt toks medicininis apibrėžimas nekelia jokių emocijų, tačiau emocijas neabejotinai paveikia nemalonūs mažakraujystės požymiai. Dėl eritrocitų stygiaus pasireiškia įvairūs negalavimai: pablyškusi oda, nuolatinis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas, prasta nagų ir plaukų būklė. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto dėl geležies trūkumo. Taip pat dėl netinkamos mitybos, kai trūksta vitaminų ir organizmas jos nepasisavina. Šią ligą gydyti galima geležies preparatais arba pasitelkiant liaudies mediciną.
Kam rekomenduojama išsitirti dėl mažakraujystės?
- Vaikams
- Moterims
- Nėščiosioms
- Aktyviai sportuojantiems vyrams
- Vyresnio amžiaus žmonėms
Mažakraujystės išsivystymo priežastys:
- Nepilnavertė mityba
- Infekcinės ligos
- Neinfekciniai uždegimai
- Traumos, operacijos
- Piktybiniai augliai
- Folio rūgšties stoka
Mažakraujystės gydymas namuose:
- Žalialapės daržovės
- Žemuogių lapų, gysločių ar dilgėlių arbata
- Uogos: mėlynės, braškės, šaltalankiai, putinas, žemuogės
- Granatų, burokėlių sultys
- Vitaminas C
Pastebima, kad daugelis susigyvena su mažakraujyste, nes nelaiko jos rimta liga. Gydytojai įspėja, jog neverta numoti ranka į anemiją, kadangi užsitęsusi mažakraujystė gali sekinti organizmą ir lemti rimtų ligų atsiradimą. Primename, kad mažakraujystė nustatoma atliekant bendrąjį kraujo, geležies kiekio kraujyje ir feritino tyrimus.