Miego sutrikimai dažnai nuvertinami, tačiau kai kurie jų gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Vienas iš tokių – obstrukcinė miego apnėja, apie kurią įžvalgomis dalijasi Pašilaičių šeimos medicinos centro (PŠMC) gydytojai neurologai. Tai būklė, kai miego metu trumpam sustoja kvėpavimas, o pats žmogus to dažnai net nepastebi.
Kas yra miego apnėja?
Obstrukcinė miego apnėja – tai sutrikimas, kai dėl viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo ar užsivėrimo miego metu kvėpavimas trumpam nutrūksta. Šios pauzės gali kartotis dešimtis ar net šimtus kartų per naktį. Dėl to organizmas negauna pakankamai deguonies, o miegas tampa paviršutiniškas ir nekokybiškas.
Pasak PŠMC gydytojų neurologų, dažniausiai pacientai patys nepastebi kvėpavimo sustojimų – apie juos dažniau praneša artimieji, pastebintys garsų knarkimą ar kvėpavimo pauzes.
Kodėl miego apnėja pavojinga?
Moksliniai tyrimai rodo, kad negydoma miego apnėja reikšmingai didina įvairių ligų riziką. Ji siejama su:
- Širdies ir kraujagyslių ligomis – padidėja arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, infarkto rizika
- Insultu – deguonies trūkumas ir kraujospūdžio svyravimai didina galvos smegenų pažeidimo tikimybę
- 2 tipo cukriniu diabetu – miego sutrikimai veikia gliukozės apykaitą
- Nutukimu ir metaboliniu sindromu
- Padidėjusia ankstyvos mirties rizika
„Nuolatinis deguonies trūkumas ir organizmo „žadinimas“ nakties metu sukelia lėtinį stresą organizmui. Ilgainiui tai paveikia ne tik širdį ar kraujagysles, bet ir visą organizmo veiklą“, – pabrėžia gydytojai neurologai.
Dažniausi miego apnėjos simptomai
Miego apnėja dažnai lieka nepastebėta, nes simptomai pasireiškia miego metu. Vis dėlto yra požymių, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį:
- ·Garsus, nuolatinis knarkimas
- Kvėpavimo pauzės miego metu (pastebi artimieji)
- Staigūs prabudimai su oro trūkumo jausmu
- Nuolatinis mieguistumas dienos metu
- Galvos skausmai rytais
- Sumažėjusi koncentracija, atminties sutrikimai
- Dirglumas, nuotaikų svyravimai
Jei jaučiate bent kelis iš šių simptomų, verta kreiptis į gydytoją.
Miego apnėjos rizikos veiksniai
Miego apnėjos išsivystymui įtakos turi keli pagrindiniai veiksniai:
- Antsvoris ir nutukimas
- Vyresnis amžius
- Vyriška lytis
- Rūkymas ir alkoholis
- Anatomijos ypatumai (siauri kvėpavimo takai, didelės tonzilės)
„Vienas svarbiausių modifikuojamų rizikos veiksnių yra antsvoris. Net ir nedidelis svorio sumažinimas gali reikšmingai pagerinti simptomus“, – pažymi PŠMC specialistai.
Kaip gydoma miego apnėja?
Miego apnėjos gydymas priklauso nuo sutrikimo sunkumo ir jo priežasties. Lengvesniais atvejais simptomus gali padėti sumažinti gyvenimo būdo pokyčiai – svorio mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas, rūkymo atsisakymas ar miego higienos korekcija.
Dažniausiai taikomas gydymo metodas – CPAP (nuolatinio teigiamo slėgio) aparatai, kurie miego metu per nosies ar veido kaukę tiekia oro srautą ir neleidžia kvėpavimo takams užsiverti. Kai kuriems pacientams gali būti tinkami ir apatinio žandikaulio padėtį keičiantys prietaisai, pozicinė terapija, padedanti išvengti miego ant nugaros, o tam tikrais atvejais – ir chirurginis gydymas, skirtas praplėsti susiaurėjusius kvėpavimo takus.
Kodėl svarbu nelaukti?
Miego apnėja – tai ne tik knarkimas. Tai lėtinis sutrikimas, galintis turėti ilgalaikių ir rimtų pasekmių sveikatai. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, galima ne tik pagerinti miego kokybę, bet ir sumažinti sunkių ligų riziką.
Kada paskutinį kartą įvertinote savo miego kokybę?
Jei pastebite miego apnėjai būdingus simptomus – neatidėliokite.
Registruokitės konsultacijai pas Pašilaičių šeimos medicinos centro gydytojus neurologus telefonu +370 5 249 06 45 arba internetu https://www.gydytojas.lt/registracija-internetu/ .