Skiepai

Skiepijame vaikus pagal Lietuvos nacionalinį skiepų kalendorių.
Galime tėveliams pasiūlyti skiepyti savo mažylius mokamomis vakcinomis nuo rotavirusinės, pneumokokinės infekcijos, erkinio encefalito ir kitų infekcinių susirgimų. Šiuo klausimu reiktų pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Keliaujantiems galime pasiūlyti vakcinaciją hepatito A, hepatito B bei kitomis vakcinomis, priklausomai nuo to, į kokią šalį vykstate. Šios infekcinės ligos dažnai yra pavojingos vaikams bei aplinkiniais – kai kuriais atvejais pasekmės būna skaudžios bei nepataisomos.

Gydytojai pabrėžia, jog vaikų skiepijimas (vakcinacija) – svarbiausia jų sveikatos prevencijos forma. Vakcinacijos tikslas yra vaikų organizme sukelti reakciją (antikūnus) kai kurioms pavojingoms infekcinėms ligoms, suleidžiant šias ligas sukeliančių mikroorganizmų (iš jų pagamintus virusus, bakterijas arba toksines medžiagas). Mikroorganizmai, sukeliantys pavojingas ligas privalo, būti „sunaikinti“ arba prislopinti, kad nebūtų tokie „pikti“ ir nesukeltų sunkios ligos – bet sugebėtų išprovokuoti organizmo apsauginę reakciją.

Taigi, vaikų skiepai skatina jų organizmą gaminti antikūnus, todėl vaikai tampa atsparūs atitinkamoms infekcinėms ligoms. Verta pabrėžti, kad dėl kai kurių skiepų vis dar kyla nemažai prieštaravimų bei diskusijų. Tačiau vaikų skiepai – tai patikimas ir efektyvus metodas, apsaugantis juos nuo galimai pavojingų ligų.

Pavojingos ligos, nuo kurių privaloma skiepyti

● Difterija – tai liga, kuria užsikrečiama nuo sergančio difterija, sveikstančio ir besimptomio bakterijų nešiotojo, kurie bakterijas į aplinką išskiria įvairiai: kosėdami, čiaudėdami, kalbėdami. Šia liga dažniausiai sergama žiemos sezonu. Difterija dažniau užsikrečia tie vaikai, kurie yra nepaskiepyti arba nevisiškai paskiepyti bei turi nusilpusį imunitetą .

● Stabligė – tai liga, sukeliama dirvos bakterijų. Dirvos bakterijų į vaikų organizmą patenka pro žaizdas bei nubrozdinimus. Taigi, bet koks susižeidimas nepaskiepytiems vaikams nuo stabligės yra pavojingas. Taip pat šia liga galima užsikrėsti per odos nudegimus ir galūnių nušalimus.

 Kokliušas – tai užkrečiama liga, sukelianti ilgalaikius ir ilgus kosulio priepuolius, kurie yra švokščiantys, kai vaikai įkvėpia oro. Kokliušas gali sukelti plaučių uždegimą, pakenkti smegenims, nuo jos mirštama, ypatingai, kai vaikai yra iki šešių mėnesių amžiaus.

● Poliomielitas – užkrečiama virusinė liga, paveikianti centinę nervų sistemą ir galinti sukelti dalinį arba visišką paralyžių. Šia liga gali užsikrėsti tie vaikai, kurie yra neturėję skiepų (neskiepyti). Šiuo virusu užsikrečiama tiesioginiu būdu, per infekuotas gleivių išskyras, skreplius arba kontaktuojant su infekuotomis išmatomis.

● Hib (B tipo Haemophilus influenzae) –  bakterijos, kurios sukelia labai pavojingas ligas tokias, kaip: meningitas, plaučių uždegimas, sepsis (kraujo užkrėtimas).
Tai bakterijų buvimas vaikų kraujyje, galintis sukelti sepsį, kuris dažnai baigiasi mirtimi, bet liga gali ir niekaip nepasireikšti. Neretai atsiranda komplikuojantis plaučių uždegimui ir meningitui. Taip pat gali atsirasti chirurginiu būdu, darant operacijas, per kateterius, adatas bei kitus daiktus, gali nuo odos bakterijos persikelti į kraują.

● Pneumokokas –  bakterijos, kurios sukelia sunkias ligas, tokias kaip meningitas, plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas ir sepsis. Jis plinta lašeliniu būdu per orą bei aptinkamas vaikų nosiaryklėje. Neretai šios ligos sukelėjai yra paplitę tarp vaikų kolektyvus lankančių ikimokyklinio amžiaus vaikų. Taip pat vaikų dirbtinis maitinimas, mažas vaikų svoris, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos didina tikimybę susirgti pneumokokine infekcija.

● Tymai – tai užkrečiama bakterinė liga, kuri sukelia ausų uždegimą, nervų sistemos sutrikimus, plaučių uždegimą bei pakenkia smegenims ir jų veiklai. Jie pasireiškia karščiavimu, bėrimu, kvėpavimo takų ir akių junginės uždegimu. Vaikai tymais užsikrečia nuo sergančio šia liga vaiko. Vaikai, sergantys tymais, gali kitus užkrėsti per 3-5 dienas po bėrimo. Bakterijos patenka įvairiais būdais: čiaudant, kalbant, seilių lašeliais. Virusas patekęs į vaikų viršutinius kvėpavimo takus, akių gleivinę nukeliauja į limfmazgius, tada krauju plinta per visą jų organizmą.

● Raudonukė – tai vidutiniškai sunki užkrečiama vaikų liga, kurią sukelia virusai. Šios ligos sunkios komplikacijos yra retos. Tačiau susirgusi nėščia moteris gali pakenkti savo dar negimusiam vaikui- gali gimti su įgimtu raudonukės sindromu, kuris sukelia nepagydomas ligas; 20% atvejų galimas persileidimas. Įgimtos raudonukės sindromas sukelia vaikams širdies, klausos ir regos patalogija. Kai kuriais atvejais lemia moters persileidimą, mažą vaikų svorį, mažakraujystę (anemiją), hepatitą.

● Kiaulytė – tai užkrečiama virusinė liga, pažeidžianti įvairias liaukines struktūras. Ši liga sukelia įvairių komplikacijų: meningitą, kurtumą, nevaisingumą vyriškosios lyties vaikams, kasos uždegimą, retai ,moteriškajai lyčiai, kiaušidžių uždegimą.

Vaikų skiepai, apsaugantys juos nuo pavojingų ligų

Tuberkuliozė. Ši liga yra pavojinga, ypatingai mažiems vaikams (kūdikiams iki vienerių metų). Vis didesnę grėsmę kelią įprastiems antibiotikams nuo tuberkuliozės atsparios šios ligos sukėlejų formos. Lietuvoje yra skiepijama vakcina (tai medicininis preparatas, kuris skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinių ligų) nuo tuberkuliozės. Nuo tuberkuliozės reikia skiepyti 2-3 paras gimusius vaikus, siekiant apsaugoti juos nuo sunkių ligos formų: tuberkuliozinio meningito, miliarinės tuberkuliozės. Vaikams susirgus  viena iš šių sunkių ligos formų- būtų sunku išgelbėti gyvybes.

● Difterija. Vaikus apsaugoti nuo difterijos gali skiepai. Į vaikų skiepų kalendorių įtraukti skiepai nuo difterijos ir skiepijami dviejų, keturių, šešių mėnesių vaikai. Taip pat skiepijami ir 6-7 metų ir 15-16 metų vaikai. Difterijos vakcina yra pavadinta DTP, į kurios sudėtį įeina skiepai nuo kokliušo bei stabligės.

● Hepatitas B. Vaikus nuo hepatito B skiepijama per 24 valandas po jų gimimo ir rekomenduojama 3 vakcinos dozės, nes Lietuvoje nėščios moterys yra netiriamos dėl hepatito  B.

● Tymai. Vadovaujantis vaikų skiepų kalendoriumi, nuo tymų skiepijami 15-16,5 mėnesių vaikai. Vaikai nuo tymų yra skiepijami kombinuotu gyvuoju virusų skiepu. Šio skiepo sudėtyje yra trijų rūšių susilpnintų virusų: tymų, kiaulytės ir raudonukės, vakcina yra pavadinta MMR.

● Raudonukė. Apsisaugoti nuo raudonukės padeda skiepai. Vaikus skiepyti nuo raudonukės patariama 12- 18 mėnesių, vėliau- 36 mėnesių (3 metų) vaikus. Yra skiepijama kombinuota MMR vakcina, kurios sudėtyje yra tymų, kiaulytės (parotito) bei raudonukės virusų. Verta pabrėžti, kad raudonukės vakcina negalima skiepyti vaikų su sutrikusia imuninės sistemos funkcija.

● Epideminis parotitas, arba Kiaulytė. Apsisaugoti nuo kiaulytės padeda skiepai. Vakcina nuo kiaulytės yra įtraukta į kombinuotą tymų, kiaulytės, raudonukės vakciną MMR. Šia vakcina skiepijama antraisiais vaiko gyvenimo metais (15-16, 5 mėnesių), antroji vakcina- 6-7 metų vaikams. Persirgusieji kiaulyte įgyja nuolatinį imunitetą.

● Poliomielitas. Apsisaugoti nuo poliomielito padeda skiepai. Yra šios ligos vakcinų, skiepijamų injekcijomis ir skiepijamų per burnąSkiepijant injekcijomis (inaktyvinant) naudojami negyvi poliomielito virusai. Skiepijimas per burną poliomielito sudėtyje yra gyvi, bet susilpninti paralyžiaus nesukeliantys poliomielito virusai.

Vaikų (iki 2 metų) skiepai ir jų kalendorius

Lietuvoje yra vaikų skiepų kalendorius, kurio patariama laikytis,siekiant apsaugoti vaikus nuo pavojingų ligų ir užkrečiamų ligų. Vaikų skiepų kalendoriuje yra pateiktos skiepų rūšys bei laikotarpis, per kurį vaikai turi būti paskiepyti. Todėl patariama turėti vaikų skiepų pasą, kad tėvai galėtų sekti, kokiais skiepais yra paskiepytas jų vaikas. Dažniausiai vaikų skiepų pasą tėvai gauna, išėjus iš ligoninės, po gimdymo išeidami iš ligoninės.

Rotovirusai ir jų skiepai

Jau tikriausiai daugumai tėvų teko girdėti apie rotavirusą. Lietuvoje jis ne taip senai pradėtas diagnozuoti, bet jau nemažai vaikų ir net suaugusiųjų nukentėjo nuo šios ligos. Taigi, būtina išsiaiškinti jos plitimo kelius, simptomus bei žalą. Pirmas susirgimo rotavirusine infekcija etapas  yra pats sunkiausias, antrą kartą susirgus šia liga , jos eiga būna  lengvesnė.

Rotaviruso žala:

● sutrikdo kraujo pritekėjimą į žarnyno paviršiaus gaurelius;

● naikina epitelines ląstelės, slopindami maisto medžiagų patekimą į organizmą;

● greitina žarnų judesius.

Verta pabrėžti, vaikams, užsikrėtusiems rotavirusu, ligos simptomai pasireiškia po 1-4 dienų. Šios ligos simptomai:

● karščiavimas – 37-39 º C;

● vėmimas- netoleravimas maisto produktų bei skysčių;

● viduriavimas- nuo 4- 20 kartų per parą, gausiomis ir dvokiančiomis išmatomis.

Daug skysčių netenkantys vaikai, ypač iki 6 mėn., tampa vangūs, atsiranda pavojus jų gyvybinėms funkcijoms, todėl nedelsiant turi būti gydomi stacionare.

 

Skiepai gimdos kaklelio vėžio prevencijai

Žmogaus papilomos viruso (16 ir 18 tipų) vakcina Cervarix – tai dvivalentė žmogaus papilomos viruso vakcina, kuri saugo nuo pagrindinių gimdos kaklelio vėžį sukeliančių 16, 18 tipo ŽPV. 
Žmogaus papilomos viruso (6, 11, 16 ir 18 tipų) vakcina Silgard – tai keturvalentė žmogaus papilomos viruso rekombinantinė vakcina, saugo nuo žmogaus papilomos 6, 11, 16 ir 18 tipo ŽPV sukeliamų ligų. Lyties organų (gimdos kaklelio, moters išorinių lyties organų ir makšties) ikivėžinių pažaidų, išangės ikivėžinių pažaidų, gimdos kaklelio vėžio ir išangės vėžio, sukeliamų tam tikrų onkogeninių žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų. Lyties organų karpų (Condyloma acuminata), sukeliamų specifinių ŽPV tipų.
Žmogaus papilomos viruso (6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52, 58 tipų) vakcina Gardasil 9– tai devyniavalentė vakcina, kuria skiepijami abiejų lyčių asmenys nuo devynerių metų, siekiant apsaugoti juos nuo šių 9 tipų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų (6-o, 11-o, 16-o, 18-o, 31-o, 33-io, 45-o, 52-o ir 58-o tipo ŽPV) sukeliamų ligų: gimdos kaklelio, moters išorinių lyties organų, makšties ir išangės ikivėžinių pakitimų (darinių) ir vėžio, lyties organų karpų.

Planuok savo laiką ir registruokis internetu!